atkutėti

atkutėti: 1 atkutė́ti, àtkuta, -ė́jo intr. 1. atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti, atkusti: Žmogus iš ligos atkutė́jo J. | refl.: Tas keršasis žąsytis buvo visai nusibengęs ir atsikūtėjo Grg. Jeigu paršas neatsikutė́s, reikės papjauti Up. Ar jau atsikūtė́jai iš tos ligos? Krkl. Buvo jau šiek tiek atsikūtė́jęs iš po ligos ir vėl atkrito Užv. | Atsikūtėjom truputį, bet ir vėl vargas aplankė Užv. 2. refl. atsipeikėti, atsikvošėti, atgyti: Po smūgio atsikutėjęs žmogus suprato, kas atsitiko rš. Tiek buvau paršalęs, kad tik po geros valandos atsikutėjau Vvr. Įejęs į trobą, šiek tiek atsikūtė́jau Užv. Berniukas atsikutėjo nuo savo nustebimo ir pasileido namon rš. Herakliušas, kuris par ilgą laiką ramiai veizėjo ant tų nelaimių, atsikutėjo pagalop iš nedarbumo brš. \ kutėti; atkutėti; iškutėti; nukutėti; prakutėti

Игры ⚽ Нужна курсовая?

iškutėti — 1 iškutėti, ìškuta, ėjo intr. 1. išmisti: Iškutėti par žiemą, t. y. išmisti J. 2. išsilaikyti, išgyventi šiaip taip (apie silpną, sergantį žmogų, gyvulį): Vargu šiandieną ligonis beiškutės, vargu nemirs Plng. Dar iškutės, dar nemirs ligonas Slnt … Dictionary of the Lithuanian Language
kutėti — 1 kutėti, kùta, ėjo intr. K, kūtėti 1. vešliai augti, tarpti: Kutėti yra stembti J. 2. refl. gautis, taisytis, stiprėti: Žmogus kùtas iš ligos, o galvijai iš žiemos, kol atsikutės (atsigaus) J. Ligonis pradėjo kutėties (geryn eiti) J. kutėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukutėti — 1 nukutėti, nùkuta, ėjo intr. peraugti: Žolė jau nukaršusi, nukutėjusi Žd. kutėti; atkutėti; iškutėti; nukutėti; prakutėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prakutėti — 1 prakutėti, pràkuta, ėjo intr. išaugti, prakusti: Prakutėjęs paršelis Šts. kutėti; atkutėti; iškutėti; nukutėti; prakutėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias